Marie Bannister 2021 09 30

Ligoninės, klinikos, slaugos namai ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos dažnai susiduria su patalpų oro kokybės problema, kurią reikia kontroliuoti norint sukurti optimalią aplinką.

Įvadas

Oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė yra itin svarbi mūsų sveikatai ir gerovei. Pastaraisiais dešimtmečiais visuomenės sveikatos įstaigų dėmesys vis labiau krypo nuo užterštom lauko oro or jo poveikio sveikatai į ore tvyrančių teršalų poveikį uždarose patalpose.

JAV aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, daugelio patalpose dažniausiai pasitaikančių teršalų koncentracija yra 2–5 kartus didesnė nei lauke¹. Žmonės, kurie yra labiausiai jautrūs neigiamam taršos poveikiui, pavyzdžiui, vyresnio

amžiaus žmonės, labai jauni, sergantys širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis, sveikatos priežiūros įstaigose lankosi dažniausiai.

Todėl ligoninėse, klinikose ir panašiose įstaigose vis labiau akcentuojama patalpų oro kokybė. Su kokiais iššūkiais susiduria sveikatos priežiūros įstaigos ir

kaip jie sprendžiami? Paaiškinsime, kaip stebėti patalpų oro kokybę ir spręsti bet kokias problemas tampa gyvybiškai svarbu tiek klinikiniu, tiek atitikties požiūriu.

Sveikatos priežiūros patalpų oro kokybė: aktualijos ir tendencijos

Atsižvelgiant į hospitalinių infekcijų riziką ir dažnai padidėjusį jau sergančių asmenų pažeidžiamumą, infekcijų kontrolė yra pagrindinė ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų problema.

COVID-19 pandemija išryškino virusų plitimo lašeliniu būdu per orą kosint, kvėpuojant ar kalbant pavojus. Šiuo laikotarpiu visuomenė ėmė geriau suprasti  ir tai, kaip ligos plinta per kietąsias daleles arba aerozolius². Pastarieji sukelia išskirtinių problemų sveikatos priežiūros įstaigose, kur dažnai taikoma aerozolį generuojanti įranga ir procedūros³.

Šioms problemoms spręsti yra labai svarbi patalpų oro kokybė ir vėdinimas. Tačiau yra ir kitų, ne tokių akivaizdžių, oro kokybės problemų, kurios turi įtakos pacientų ir darbuotojų sveikatai bei gerovei.

Kietosios dalelės (KD)

Mažos, ore sklandančios kietosios dalelės (PM), patekusios į kvėpavimo takus, neigiamai veikia sveikatą. Kuo didesnis jų lygis, tuo didesnis pavojus patekti į ligoninę⁴.

KD sudaro kietųjų medžiagų ir skysčių, tiek organinių, tiek neorganinių, mišinys, įskaitant dulkes, žiedadulkes, suodžius, dūmus, kompleksines chemines medžiagas, sulfatus, mineralines dulkes ir vandenį⁵. Išoriniai KD šaltiniai yra automobilių eismas, statybos darbai ir pramonė.

Būtina pasirūpinti, kad sveikatos priežiūros įstaigų aplinka būtų apsaugota nuo KD, ypač miestų centruose ar šalia jų. Pavyzdžiui, JK daugiau nei 2000 sveikatos priežiūros centrų yra vietose, kur smulkių kietųjų dalelių kiekis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą ribą⁶.

Todėl sveikatos priežiūros įstaigoms svarbu savo aplinkoje stebėti KD lygį ir užtikrinti kiek įmanoma aukštesnę patalpų oro kokybę. KD įkvėpimas gali ne tik pakenkti pažeidžiamų pacientų sveikatai, bet ir neigiamai paveikti sveikatos priežiūros įstaigos personalo bei lankytojų komfortą, aplinką.

Ore sklindančios cheminės medžiagos (t.y. lakieji organiniai junginiai arba LOJ) ir anglies dioksidas

Ore sklindančios cheminės medžiagos (LOJ) yra toksiškos medžiagos, naudojamos įvairių kietų ir skystų gaminių gamybai⁷. Šios valymo priemonių, dažų, plytelių, statybinių medžiagų, biuro įrangos, baldų ir daugelio kitų daiktų sudėtyje esančios cheminės medžiagos išsiskiria dujų arba kvapų pavidalu ir kaupiasi patalpose.

LOJ gali dirginti akis, nosį ir gerklę, sukelti alergiją, sukelti plaučių uždegimą ir pasunkinti astmos simptomus⁸. Aplinkos sveikatos tyrimai rodo, kad ligoninių palatose ir vaistinėse dažnai būna didesnis LOJ ir CO₂ kiekis⁹.

Kadangi mes visi iškvepiame anglies dioksido, jis yra linkęs kauptis patalpose, ypač judrioje, šiltoje ir sandarioje aplinkoje. Didelis CO₂ kiekis siejamas su nerimastingumu, mieguistumu ir galvos skausmais¹⁰, o itin didelė jo koncentracija sukelia tokius simptomus, kaip padažnėję širdies susitraukimai ir pasunkėjęs kvėpavimas¹¹.

Tyrimai rodo, kad anglies dioksido kiekį sveikatos priežiūros įstaigose sunkiausia kontroliuoti žiemos mėnesiais, kai šildymas yra būtiniausias¹². Dujų kiekio stebėjimas yra pirmas žingsnis siekiant nustatyti bet kokį neigiamą poveikį sveikatai, koncentracijai ar komfortui.

Temperatūra ir drėgnumas

Žmonių temperatūros suvokimas labai skiriasi, tai itin ryškiai pastebima sveikatos priežiūros įstaigose. Pavyzdys: po pastatą greitai vaikščiojančiam

sveikatos priežiūros specialistui bus šilčiau nei vyresnio amžiaus pacientui, sėdinčiam ligoninės vežimėlyje ir vilkinčiam tik ligoninės chalatą.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) išleido aplinkos infekcijų kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose gaires. Jie pažymi, kad „vėsios temperatūros standartai (20–23 °C) paprastai siejami su operacinėmis, švariomis darbo ir endoskopijos patalpomis. Šiltesnė temperatūra (24 °C) reikalinga ten, kur būtina užtikrinti didesnį paciento komforto lygį. Daugumoje kitų zonų temperatūros diapazonas yra 21–24 °C“¹³

Tinkamai sureguliuoti drėgmę gali būti sudėtinga. Esamose JAV AAA rekomendacijose siūloma išlaikyti 30–50 % santykinės drėgmės lygį¹⁴. Naujausi tyrimai rodo, kad žema santykinė drėgmė (SD) gali būti virusų perdavimo oru rizikos veiksnys, o 40–60 % SD gali sumažinti šį pavojų¹⁵.

Atitikties ir reguliavimo gairių gerinimas

Politikai pradėjo vertinti patalpų oro kokybės svarbą sveikatai, todėl šioje srityje sparčiai vystomi susiję reglamentai. Pavyzdžiui, JAV sveikatos draudimo sistemos reikalauja, kad ligoninės ir sveikatos priežiūros įstaigos atitiktų ASHRAE standartus, kurie reglamentuoja vėdinimo sistemos projektavimą ir patalpų oro kokybę¹⁹.

PSO yra viena iš tarptautinių institucijų, raginusių valstybes reguliuoti patalpų oro kokybę pagal jos rekomendacijas. ES pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas (SCHER) pasisako už patalpų oro taršos kontrolę taip pat griežtai, kaip ir lauko oro²⁰.

Daugumoje jurisdikcijų jau galioja daugybė taisyklių, reglamentuojančių temperatūrą, anglies dioksido kiekį, radoną ir drėgnumą darbo vietose. Akivaizdu, kad viskas juda vis didesnio patalpų oro kokybės reguliavimo link.

Kaip sveikatos priežiūros įstaigos gali užtikrinti optimalią patalpų oro kokybę?

Pirmas žingsnis siekiant užtikrinti aukštą patalpų oro kokybę ligoninėse, sveikatos priežiūros centruose, slaugos namuose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose – ištirti įstaigoje esantį orą ir nustatyti problemas.

„Airthings for Business“ siūlo patalpų oro kokybės stebėjimo sistemą, kuri matuoja svarbius sveikatos priežiūros rodiklius, įskaitant KD, LOJ, radoną, anglies dioksidą, temperatūrą, drėgmę ir oro slėgį. Centrinis įrenginys užtikrina lengvą prieigą prie viso pastato duomenų, kurie renkami patogiame vartotojui prietaisų skydelyje ir pateikiami kartu su naudingomis įžvalgomis bei įspėjimų parinktimis iškilus problemoms.

Turint šią informaciją, galima nustatyti oro kokybės problemas, nedelsiant jas spręsti ir tokiu būdu užtikrinti optimalią aplinką. Šį sprendimą taip pat galima integruoti į šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemą, tokiu atveju įrenginys įsijungs automatiškai, kad užtikrintų reikiamą patalpų oro kokybę.

Jei žinote, kur ir kodėl kyla problema, galite greitai ją pašalinti. Dauguma problemų išnyksta esant efektyvesnei ventiliacijai. Tai reiškia, kad reikia pakeisti esamą sistemą arba dažniau atidaryti langus. Jei laiku neatlikta techninė priežiūra ir tvarkymo darbai, tai kartais gali būti problemų, susijusių su CO₂ arba LOJ, priežastis.

Mūsų partneriai „Airthings“ neseniai pristatė viruso rizikos indikatorių, kuris analizuoja keturis pagrindinius veiksnius ir įvertina pastato oru plintančių virusų rizikos lygį skalėje nuo 1 iki 10. Informaciją apie reikalingus veiksmus rasite prietaisų skydelio virusų rizikos skiltyje ir rizikos analizės ataskaitose. Nuolat stebint lengviau patikrinti, ar pasirinkti metodai veikia, o padidėjus virusų rizikai sistema išsiunčia įspėjimą.

Patalpų oro kokybė sveikatos priežiūros įstaigose dažnai priklauso nuo teisingos informacijos. Stebint patalpų oro kokybę gaunami tikslūs dabartiniai ir ankstesni duomenys, todėl galima nustatyti problemas, atlikti reikiamus pakeitimus bei užtikrinti geriausią įmanomą aplinką pacientams ir personalui.

IŠVADOS

• Daugelis žmonių, labiausiai kenčiančių dėl prastos patalpų oro kokybės, taip pat dažniau lankosi sveikatos priežiūros įstaigose.
• Būtina užtikrinti, kad klinikinių arba sveikatos priežiūros įstaigų aplinka būtų apsaugota nuo kietųjų dalelių (KD), kurios gali pakenkti kvėpavimo takams.
• Infekcijų kontrolė yra pagrindinė sveikatos priežiūros sistemos problema, kuriai įtakos turi patalpų oro kokybės veiksniai, įskaitant santykinį drėgnumą.
• Aplinkos sveikatos tyrimai rodo, kad ligoninių palatose ir vaistinėse dažnai būna didesnis LOJ ir CO₂
• Kai kuriose jurisdikcijose vis daugiau dėmesio skiriama patalpų oro kokybei. JAV sveikatos priežiūros įstaigos turi atitikti ASHRAE vėdinimo sistemos projektavimo ir patalpų oro kokybės standartus.
• Patalpų oro kokybės gerinimas prasideda nuo tikslių duomenų, padedančių nustatyti problemas ir imtis atitinkamų veiksmų, rinkimo.

Šaltiniai:

1. https://www.epa.gov/report-environment/indoor-air-quality
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7293495/
3. https://www.uhb.nhs.uk/coronavirus-staff/aerosol-generating-procedures.htm
4. https://www.bmj.com/content/367/bmj.l6258
5. https://www.epa.gov/pmcourse/what-particle-pollution
6. https://www.blf.org.uk/take-action/campaign/nhs-toxic-air-report
7. https://www.epa.gov/indoor-air-quality-iaq/what-are-volatile-organic-compounds-vocs
8. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4363895/
9. https://doi.org/10.1016/j.buildenv.2014.11.026
10. https://www.jacionline.org/article/S0091-6749(54)00063-2/fulltext#section.0070
11. https://www.airthings.com/en-gb/what-is-carbon-dioxide
12. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1877705815027460
13. https://www.cdc.gov/infectioncontrol/guidelines/environmental/background/air.html
14. https://www.epa.gov/mold/mold-course-chapter-2#:~:text=Indoor%20relative%20humidity%20(RH)%20should,Humidifiers
15. https://oem.bmj.com/content/77/7/508
16. https://www.epa.gov/radon/health-risk-radon
17. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/IP_04_1539
18. https://www.plymouthhospitals.nhs.uk/download.cfm?doc=docm93jijm4n6359.pdf&ver=8698
19. https://www.ashrae.org/about/news/2017/cms-issues-directive-requiring-medicare-certified-healthcare-facilities-to-implement-andmaintain-legionella-prevention-policies
20. https://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scher/docs/scher_o_055.pdf